Projekto išvados ir rekomendacijos Lietuvos kalbų politikos gairėms ir kalbų planavimui

2007-2009 m. buvo vykdomas Vilniaus universiteto koordinuojamas mokslinis projektas „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose", kurį rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Vienas projekto tikslų - ištirti didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) vartojamų kalbų ir tautinės tapatybės santykį, numatyti su kalba susijusio tautinio identiteto išsaugojimo perspektyvas.

Per 2007-2009 metus buvo atlikti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai:

a) reprezentatyvios suaugusiųjų miestų gyventojų kalbų vartojimo ir kalbinių nuostatų apklausos (Vilniuje apklausti 900 respondentai, Klaipėdoje - 600 respondentų, Kaune -524 respondentai);

b) plataus masto miestų namų kalbų apklausos pagal tarptautinio miestų namų kalbų tyrimo pricipus ir klausimyną mokyklų II-IV klasėse (Vilniuje apklausti 11985 mokiniai iš 90 mokyklų, Kaune 8 479 mokiniai iš 60 mokyklų, Klaipėdoje 3675 mokiniai iš 33 mokyklų);

c) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atlikta 80 kokybinių giluminių nestandartizuotų interviu.

Tyrimo duomenų analizė leidžia daryti išvadas, reikšmingas Lietuvos kalbų politikai:

1. Tiek kiekybinių, tiek kokybinių tyrimo duomenų analizė rodo, kad pačias stipriausias pozicijas Lietuvoje užima valstybinė lietuvių kalba. Tai yra geriausiai mokama ir dažniausiai įvairiose sferose vartojama kalba, dažniausia namų kalba.

Suaugusiųjų apklausos duomenys rodo, kad didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai teigia mokantys lietuviškai. Visai nemokančių lietuvių kalbos teigė tik 1 proc. Vilniaus gyventojų, 0,2 proc. Klaipėdos gyventojų, o Kaune visai nebuvo teigiančių nemokančių lietuviškai. Pabrėžtina, kad lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, visais atžvilgiais visų vartotojų laikoma pačia tinkamiausia ir reikalingiausia kalba Lietuvoje. Projekto tyrimo rezultatai rodo, kad nesama jokio pagrindo manyti lietuvių kalbą esant menko prestižo kalba Lietuvoje.

2. Tiriant kalbinių atmainų vartojimą, buvo norima pasiaiškinti tarmių vietą didžiųjų Lietuvos miestų kalbų vartosenos erdvėje. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarmės miestuose yra vartojamos, tačiau tik privačiame gyvenime, buitinėje sferoje ir tik su vyresnės kartos kalbėtojais. Bendraujant su vaikais, o ypač su anūkais tarmės vartojamos gana retai, vadinasi, vis mažiau perteikiamos jaunajai kartai. Gana neigiamos nuostatos tarmių vartosenos atžvilgiu išryškėjo ne tik tarp jauno amžiaus miestiečių, bet ir tarp vyresnių respondentų: tik apie 42% penkiasdešimtmečių ir vyresnių respondentų teigė, kad vaikus ir apskritai jaunimą skatintų kalbėti tarmiškai, o dauguma jaunesnio amžiaus miestiečių daugiau abejojo ir nebuvo linkę manyti, jog verta tarmiškai kalbėti mokyti jaunąją kartą. Tokios miestiečių kalbinės nuostatos tarmių atžvilgiu rodo neigiamas tarmių prestižo tendencijas, kurios gali vesti į tarmių, vietinių kultūrų ir vietinės tapatybės nykimą. Kalbų politikos sprendimai gali daryti svarbią įtaką kalbinei raidai, tad skatintina kuo skubiau susirūpinti tarmių prestižu, jų mokymu, puoselėjimu ir visuomenės kalbinės tolerancijos ir apskritai kalbinio sąmoningumo ugdymu.

3. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad didieji Lietuvos miestai yra daugiakalbiai. Lietuvoje vartojamų kalbų repertuaras yra gana platus ir vis labiau plečiasi, tai patvirtina namų kalbų apklausa mokyklose (iš viso vaikai paminėjo namie vartojamas 37 kalbas). Lietuvos didieji miestai panašėja į daugelio kitų pasaulio šalių miestus, kur daugiakalbystė yra įprastas reiškinys. Kalbų politikos formavimui ir koregavimui itin svarbu atsižvelgti į realią kalbinę padėtį ir rūpintis priemonėmis ir būdais puoselėti daugiakalbystę, ugdyti teigiamas kalbines nuostatas ir toleranciją kalbinei įvairovei, skatinti visų visuomenės grupių gimtųjų kalbų išlikimą ir plėtojimąsi Lietuvoje.

4. Visų trijų projekto metu atliktų tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos miestų kalbų hierarchijoje aukštą vietą užima anglų kalba. Matyti, kad anglų kalba ir Lietuvoje yra tapusi socialinio (ir ekonominio) kapitalo dalimi. Anglų kalbą geriau moka ir daugiau vartoja respondentai, turintys aukštesnį socialinį statusą (aukštesnes pareigas ir didesnes pajamas).

Tai, kad anglų kalbos prestižą įžvelgia ir vienodai įvardija įvairaus amžiaus, pajamų ir tautybės Lietuvos miestų gyventojai, taip pat ir vaikai, rodo, kad daugiakalbėje Lietuvos miestų erdvėje iš tiesų vyksta esminiai pokyčiai. Ypač jie tikėtini ir todėl, kad pačios teigiamiausios nuostatos ir ryškiausi anglų kalbos vartojimo faktai yra susiję su jaunimo grupe.

Anglų kalbos reikalingumo ir prestižo nuostatos jau dabar realizuojamos kalbos mokymo sferoje: itin daug respondentų mokosi patys arba moko savo vaikus anglų kalbos. Labai tikėtina, kad (netolimoje) ateityje šios srities laukia ir daugiau pokyčių: pavyzdžiui, sustiprintas anglų kalbos mokymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių visuomenės grupių atžvilgiu minėtosios su anglų kalba susijusios galios yra pasiskirsčiusios labai netolygiai ir gali formuoti „dalinio nepajėgumo" tapatybę. Tai pasakytina apie socialiai silpnesnes visuomenės grupes.

Vertinant iš postmoderniosios perspektyvos, tokia kalbinė raida neturėtų būti vertinama kaip grėsmė. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje kalbos vartotojo tapatybė yra daugiakalbė ir kad greta gali egzistuoti daugelis kalbų. Vartotojams jos yra papildomas išteklius. Šią nuostatą labai paremia ir projekto kokybinių interviu duomenys.